- sumatumas
- sumatùmas sm. (2) KŽ; FT → sumatus: 1. Nesitikėjau iš jo tokio sumatùmo DŽ. Jam trūksta sumatùmo NdŽ. 2. Aš ieškojau darbo pagal savo jėgas ir tikėjau savo sumatumu ir sumanumu rš. Čia kareiviai ... ėjo parodyti savo sumatumą A1883,230(J.Šliūp).
Dictionary of the Lithuanian Language.